Komandinės bridžo pirmenybės – kas tai?

Visose valstybėse ir tarptautiniuose čempionatuose komandinės rungtynės yra labai svarbi sportinio bridžo rungtynių dalis. Dažnai įvertinant sportinio bridžo žaidėjų lygį, būtent už laimėjimus komandinėse varžybose yra gaunama didžioji meistro balų dalis.

Komandinių rungtinių formatas, taikomas įvairiose valstybėse, gali būti skirtingas. Dažniausiai jis susideda iš kelių etapų: atrankinės, kur visos komandos susitinka tarpusavyje bent po vieną kartą, ir atkrentamosios, kurių metų tarpusavyje susitinka geriausius rezultatus iškovojusios komandos tam, kad išsiaiškinti, kuri nusipelno gauti čempiono titulą.

Formatą lemia ir komandinėse žaidynėse dalyvaujančių komandų skaičius, kurį lemia atitinkamoje valstybėje registruoto sportinio bridžo žaidėjų skaičius. Jeigu komadinėse varžybose dalyvauja mažai sportinio bridžo žaidėjų, atitinkamai ir komandų, kaip taisyklė, tokios varžybos organizuojamos kaip viena lyga, taikant kelių ratų sistemą (komandos tarpusavyje su kiekviena sužaidžia kelis kartus). Jeigu padidėja žaidėjų skaičius, formatas organizuojamas keliomis lygomis: aukščiausioje (I ar A lygoje) žaidžia stipriausios komandos, o B lygoje (II ar III lygoje priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus) dalyvauja visos kitos komandos. Jeigu žaidėjų yra ypač daug, ir yra skatinama regioninė sportinio bridžo rungtynių plėtra, II ar III lyga organizuoja regioniniu principu: t.y. valstybė pagal geografinius vienetus suskaidoma į regionus – komandų grupes, kurios žaidžia tarpusavyje. O jų lyderiai iškovoja teisę žaisti aukštesnėje lygoje (I ar II). Komandinių varžybų organizavimas lygomis suteikia galimybę, kad komandos rungtųsi su panašaus lygio komandomis: pavyzdžiui, Lietuvoje A lygoje stipriausioms komandoms tenka rungtis su 8 Lietuvos stipriausiomis komandomis.

Lietuvos komandinių pirmenybių istorija

Lietuvoje komandinės pirmenybės startavo 1968 m., jose dalyvavo 8 komandos. Didėjant sportinio bridžo žaidėjų skaičiui, daugėjo ir suformojamų komandų skaičius komandiniuose čempionatuose: 1969 m. žaidė jau 10 komandų, o 1970–1972 m. jau buvo suformuotos 11 -12 komandų.

Pavyzdžiui, 1968 m. Lietuvoje buvo tik viena lyga (A lyga). Padidėjus sportinio bridžo žaidėjų, ir atitinkamai komandų, skaičiui kilo poreikis įsteigti naują lygą – B lygą: 1970–1972 m. LKP jau buvo vykdomos dvejomis lygomis: A lygoje žaidė 6 komandos, o B lygoje – 5-6 komandos.

1990 m. vasario 19 d. LBA patvirtino naujus LKP nuostatus. Pirmenybėse leista dalyvauti visiems. Žaidžiama dviem ratais po 24 padalinimus. 1–6 vietą užėmusios komandos iškovoja teisę žaisti 1991 m. A lygoje (varžybose dalyvavo 11 komandų: 7 Vilniaus, 3 Kauno ir 1 Marijampolės).

1991–iesiems metams nustatyta tokia B lygos vedimo tvarka: varžybos vykdomos trijuose pogrupiuose – Vilniaus, Kauno ir Marijampolės. Vėliau dar buvo leista dalyvauti Šiaulių komandai. Pogrupių nugalėtojai bei penktą vietą A lygoje tame sezone užėmusi komanda kovoja dėl dviejų vietų A lygos irmenybėse.. 1992-jų metų B lygos pirmenybėse atsirado penktas pogrupis – Birštono.

1992 m. vasario 16 d. buvo priimtas nutarimas nuo 1992 metų rudens bridžo sezonu laikyti rugsėjo–birželio mėn. Komandinėse pirmenybėse susitikimo trukmė – 32 padalinimai.

1995-1996 metų sezone buvo nuspręsta po reguliaraus sezono (RS) nugalėtojus išaiškinti play-off pagalba. Po to 6 kartus pirmenybes laimėjo reguliaraus sezono nugalėtojai, 3 kartus užėmę antrą vietą ir po 2 kartus – trečią bei ketvirtą vietą užėmusios komandos. Įdomu pažymėti, kad iš 7 sykių, kai RS nugalėtojui nepavyko laimėti čempionato, penkis kartus buvo užimta trečia vieta ir po sykį antra bei ketvirta.

Nuo 1997-1998 metų sezono A lyga buvo praplėsta iki 8 komandų ir tokia čempionatų vedimo tvarka egzistuoja iki šiol.

Nuo 2003 m. sportinio bridžo žaidėjų skaičius padidėjo tiek, kad buvo sukomplektuojama duagiau nei 16 komandų (8 A lygoje, 8 B lygoje), todėl buvo nuspęsta įvesti C lygą: atrankines varžybas, kurių metų komandos kovoja dėl teisės žaisti B lygoje. Tačiau pastaruosius du metus, sumažėjus aktyviai žaidžiančių žaidėjų skaičui, atranka į B lygą neįvyko dėl komandų skaičiaus trūkumo – naujai susiformavusios komandos iš karto įgydavo teisę žaisti B lygoje.

A lyga

Pagal šiuo metu Lietuvoje taikomą formatą A lyga – tai geriausiai bridžą žaidžiančių komandų grupė, kuri tarpusavyje kovoja dėl komandinių pirmenybių čempiono titulo. Ją sudaro 8 komandos. Atitinkamai A lygoje žaidžiantiems žaidėjams taikomi griežtesni reikalavimai: pavyzdžiui, prieš komandinių pirmenybių startą jiems reikia pateikti konvencines kortas – reikalavimas, kurio griežtai laikomasi Europos ir pasaulio bridžo varžybose, ir kuris netaikomas B lygos komandų žaidėjams.

Komandos, patekusios į A lygą, negali užmigti ant pergalės lauro lapų – kiekvieną sezoną jos turi stengtis užimti aukštesnes vietas nei 7-8 vieta. 7-8 vietas užėmusioms komandoms tenka apginti savo teisę lošti aukščiausioje lygoje dalyvaujant atrankinėse su B lygos 2-3 vietą užėmusiomis komandomis. Iš keturių komandų teisę žaisti A lygoje gali iškovoti tik viena komanda, taigi, iš A lygos kiekvienais metais iškrenta nors viena komanda.

Ilgamečiai A lygos senbuvės komandos – Pretendentas, Orakulas (buvęs Garsų pasaulis), Gambitas, Simpleksas, Bumerangas (daug kartų pavadinimą keitusi komanda).